Yra vaikų, kurie ilsisi ir miega dieną. Tačiau yra ir vaikų, kurie dieną nemiega nuo trijų metų. Vaikui reikia režimo, bet tai nebūtinai reiškia miegą vidury dienos. Poilsis gali vykti ir žaidžiant, skaitant, vartant knygas, klausantis muzikos. Be to, būna vaikų, kurių organizmui visai nereikia poilsio vidury dienos. Vaikas turėtų gauti tai, ko jo organizmui reikia: vienam daugiau miego, kitam – aktyvumo.

Miego normos ar rekomendacijos parodo vaikų miego valandų vidurkį, tačiau kiekviena norma turi dvi ribas. Skirtumas tarp jų gali siekti tris ir daugiau valandų. Todėl strategija visiems vaikams taikyti tas pačias režimo taisykles yra netikslinga. Kai kuriems vaikams pamiegojus pietų miego labai stipriai nusivėlina nakties miegas – to nepakeičia, net itin ankstyvas jų kėlimas ryte. Nuo to kenčia ne tik vaikas, nes nuolat patiria miego stoką, bet ir jo šeima, tai kenkia visai šeimos, tuo pačiu ir vaiko gerovei.

Neigiamai vertintinas ne tik vertimas miegoti ar ilsėtis gulint. Neigiamai vertintinas ir primygtinis raginimas, įkalbinėjimas gulėti lovoje dieną vaikams, kurie to nenori. Jeigu nemiegantis vaikas lovoje išguli valandą, dvi ar net daugiau be jokio užimtumo, greičiausiai taip yra nes vaikas bijo, nerimauja, nenori nuvilti, neįtikti mokytojoms, nenori būti laikomas nedrausmingu, netikėliu. Vaikui tai yra skausminga patirtis, nes vaikai nori elgtis pagal taisykles, stengiasi, tačiau kai kurių vaikų fiziologija yra kitokia: jiems netinka ne tik užmigti po ilgo laiko, bet ir gulėti dieną.

Spaudimas miegoti vaikams neatsižvelgiant į jų individualius poreikius atsiliepia padažnėjusiomis konfliktinėmis situacijomis, padidėjusiu nerimastingumu, turi įtakos vaikų santykiams su aplinkiniais.

Besirūpinantieji vaikais turi suprasti ir priimti individualius vaikų poreikius. Miegas panašiai kaip ir valgis – negalima versti ar įkalbinėti valgyti vaiko, jeigu jis to nenori. Kaip negalima alergiškam vaikui duoti jo alergenų arba vegetarui duoti valgyti mėsą, taip ir miegoti arba gulėti nenorinčio vaiko guldyti.

Pietų miegoti norinčių vaikų poreikiai nėra svarbesni nei miegoti nenorinčių vaikų. Šių abiejų grupių vaikų poreikiai privalo būti atliepti. Nemiegantys vaikai darželiuose turi galėti veikti tai, kas tinkama jiems: vieniems gulėti, kitiems sėdėti ir klausytis pasakų, ramiai žaisti, užsiimti kūrybine veikla ar pabūti lauke.  

Vaiko teisių konvencija sako, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į vaiko interesą, į tai, kas jam yra geriausia. Todėl ne vaikai turi būti pritaikyti prie darželių taisyklių, o taisyklės ir infrastruktūra turi būti pritaikyta prie vaikų, turi būti užtikrintas vaiko saugumas ir galimybės sveikai raidai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi įsiklausyti į šeimų ir vaikų poreikius ir  užtikrinti jų atitikimą.