Mes visi žinome, kad miegas yra svarbus, tačiau jo kiekis per parą turi būti optimalus: nei per mažas, nei per didelis. Paros miego trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus – kuo vaikas mažesnis, tuo ji yra ilgesnė. Tačiau tai ne vienintelis poilsio kiekį per parą nulemiantis veiksnys, nes miego trukmė priklauso ir nuo individualių vaiko miego poreikių, kuriuos didžiąją dalimi apibrėžia jo genetika. 

Miego trukmės rekomendacijos yra sudaromos stebint sveikų, tam tikro amžiaus grupių vaikų miego trukmę ir paskaičiuojant jos vidurkius, pvz., 3-5 metų vaikų miego trukmė yra 10-13 val., tačiau galimas suminio paros poilsio laiko svyravimas nuo 14 val. iki 8-9 val. per parą. Taigi, didžioji dalis tokio amžiaus vaikų miegos 10-13 val., tačiau mažesniajai daliai vaikų gali prireikti ir 14 val. per parą, o daliai – vos 8-9 val. per parą. Beje, čia labai svarbu pabrėžti, kad mokslinės rekomendacijos yra sudarytos būtent bendrai paros miego trukmei, taigi nėra jokių konkrečių nurodymų, kiek turėtų trukti poilsis dieną. Visiškai natūralu, kad mažesnių miego poreikių vaikai greičiau atsisako dienos pogulio, o jei vis tik užmiega dieną, tuomet vakare ilgai išlieka aktyvūs ir nakties miegui migdosi pakankamai vėlai. 

Dienos pogulių poreikį lemia ir galvos smegenų struktūros, vadinamos hipokampu, tūris – kuo jis didesnis, tuo mažiau poilsio dienos metu prireikia vaikui. Kiekvieno vaiko nervų sistema vystosi savo individualiu tempu, todėl ir dienos pogulių poreikis negali būti suvienodinamas net ir to paties amžiaus vaikų grupei.

Ženklai, kurie padeda suprasti, jog vaikas jau pasirengęs atsisakyti dienos pogulio:

• sunkiai užmiega dieną, pats migdymas trunka ilgiau nei pogulis
• ilgai būdrauja vakare iki nakties miego ir vėlai užmiega nakčiai
• nakties metu dažnai atsibunda, atsibudimai gali būti ilgi, jų metu gali atrodyti, kad vaikas jau yra pailsėjęs

Žmogus užmiega tuomet, kai jaučiasi visiškai ramus ir saugus, todėl susiduriant su vaikų pasipriešinimu migdant dienos poguliui, svarbu pagalvoti, kaip galime sumažinti įtampą, nes prievarta ar gąsdinimais užmigdyti vaiko tikrai nepavyks. Artėjant pietų poguliui, vaikams galima pasiūlyti ramų laiką, neakcentuojant migdymo(si). Jį galima jaukiai praleisti sugulus ant čiužinių, tarp pagalvių, kiek pritemdytoje aplinkoje, klausytis istorijų, stebėti šviesos projekcijas ant sienų ar klausyti atpalaiduojančios muzikos. Net ir nemiegant, vaiko nervų sistema tokioje ramioje aplinkoje pailsi. Išnykus įtampai dėl migdymosi, vaikai, jei tikrai nori miego, užmiega kur kas lengviau.

Aš taip pat rekomenduočiau bendrauti su tėvais: išsiaiškinti kiek ir ar apskritai namuose vaikas miegodavo dieną, koks jo miego poreikis, kaip jam sekasi užmigti vakarais namuose po dienos darželyje. Taip pat norėčiau pastebėti, kad ilgai vakare neužmigti vaikas gali ne tik dėl nuovargio trūkumo dėl miego dieną, tačiau ir dėl pervargimo, stiprių emocijų organizme susikaupus streso hormonui kortizoliui, norint dar pabūti su tėvais, mitybos, taigi būtina į tai žiūrėti holistiškai. 

Turėtume nepamiršti, jog kiekvienas vaikas turi individualius miego poreikius. Labai svarbu bendradarbiauti su tėvais, šeimomis, siekiant labiau pažinti vaiką ir taip geriau juos suprasti ir atliepti.