Ekspertų komentarai

DOVILĖ ŠAFRANAUSKĖ, MIEGO SPECIALISTĖ, KŪDIKIŲ IR VAIKŲ MIEGO KONSULTANTĖ

Pakankamas, amžiaus tarpsnį ir individualius vaiko poreikius atitinkantis miego kiekis per parą, yra labai svarbus tinkamam mažų vaikų vystymuisi, augimui, imuniteto palaikymui, smegenų raidai. Miego metu ne tik vyksta organizmo regeneracija, poilsis, bet ir apdorojami mažų vaikų patirti įspūdžiai. Poilsis dienos eigoje taip pat labai svarbus vaikų emocinei reguliacijai.

Vaikui būnant ugdymo įstaigoje, dienos eigoje jam yra būtinas poilsio, bet nebūtinai miego, laikas. Svarbu pabrėžti, kad poilsio forma turi atitikti vaiko raidos etapą, jo poreikius, bei esamą dienotvarkę. Kadangi ne visiems vaikams reikalingas poilsis miegant, jiems turi būti pasiūlytos kitokios ilsinančios veiklos. Priešingu atveju gali būti išbalansuota vaiko bei visos šeimos dienotvarkė.

Daugumos vaikų miego poreikis per parą yra artimas ar atitinka mokslininkų pateikiamas rekomendacijas skirtingam vaikų amžiui: 1-2 metų 11-14 val; 3-5 metų vaikų 10-13 val. per parą. Tačiau turime prisiminti, kad dalies vaikų miego poreikis bus didesnis arba mažesnis.

Įprastai, iki 3-4 vaikai jaučia poreikį dienos metu ilsėtis miegant, tačiau dalis vaikų dienos miego atsisako gerokai anksčiau ir tai yra visiškai natūralu.

Iki kokio amžiaus konkrečiam vaikui reikės miegoti pietų miego, lemia jo individualūs poreikiai, bei bendra dienotvarkė. Jei vaiko nakties miego trukmė užtikrina jo poreikių patenkinimą, toks vaikas pietų miego atsisakys anksčiau, nei vaikas, kurio nakties miego trukmė yra trumpesnė. Kadangi nakties miegas yra naudingesnis žmogaus organizmui bei poilsiui, rekomenduojama trumpinti arba atsisakyti pietų miego, jei dėl jo trumpėja vaiko nakties miego trukmė.

Pietų miego rekomenduojama atsisakyti pastebėjus šiuos požymius:

  • Vaikas neberodo nuovargio ženklų atėjus įprastam pietų miego laikui, priešinasi miegui ir neužmiega net jei sutinka pagulėti;
  • Pamiegojęs pietų miego, vėlai užmiega nakties miegui ir dėl to sutrumpėja nakties miego trukmė. Vaikas gali sunkiai pabusti ryte ar pabudęs būti irzliu;
  • Nakties metu vaikas pabunda ir sunkiai vėl užmiega;
  • Nepamiegojęs pietų miego yra žvalus, o vakare užmiega tokiu metu, kuris užtikrina reikalingą nakties miego valandų kiekį.

Pastebėjus visus ar dalį šių požymių, galima teigti, kad pietų miegas vaikui nebėra reikalingas. Net jei vaikas pagulėjęs užmiega pietų miegui, tai dar nereiškia, kad pietų miegas yra reikalingas, svarbu vertinti bendrą kontekstą, šeimos ritmą ir būtinai – nakties miego valandų kiekį. Dažniausiai toks užmigimas įvyksta dėl nuobodulio, baimės ar mėginimo prisitaikyti prie reikalavimų. Nakties miego trukmės mažėjimas dėl pietų miego, nėra naudingas augančio vaiko organizmui, todėl prioritetą turėtume teikti ilgesniei nakties miego trukmei.

Priverstinis migdymas pietų miegui, kai jis yra perteklinis, t.y. kai vaikas pakankamai pailsi nakties metu, gali daryti neigiamą įtaką fizinei ir emocinei vaiko, bei visos šeimos būsenai. Todėl tokiose situacijose rekomenduojama pasiūlyti vaikui kitokias dienos poilsio formas, nei miegas. Neretai, kaip alternatyva miegui siūlomas ilgas ramaus gulėjimo laikas, tačiau toks gulėjimas niekaip neatitinka ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos galimybių. Priverstinio, ilgo (daugiau kaip 10-15 min) gulėjimo praktika gali sukelti įtampos ar netgi vaiko pasipriešinimą ugdymo įstaigos lankymui.

Į viršų