Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pozicija dėl ikimokyklinio amžiaus vaikų miego (ištrauka)

 Miegas yra aktyvus procesas, vykstantis ne tik smegenyse, bet ir visame kūne, kiekvienoje jo ląstelėje. Miegas, kaip unikali fiziologinė būklė, yra svarbus tiek normaliai smegenų veiklai, tiek sveikam organizmo funkcionavimui ląsteliniame lygmenyje.

 Vaikų miego fiziologiniai procesai yra kintantys; vaikui augant miego poreikiai taip pat keičiasi. Amerikos miego medicinos akademijos gairėse yra akcentuojama, jog vaikai turi miegoti atitinkamą amžiui valandų skaičių, į bendrą miego valandų sumą įtraukiant ir dienos metu miegotas valandas. 1-2 metų vaikai turėtų miegoti 11-14 valandų per parą, 3-5 metų vaikai 10-13 valandų, 6-12 metų vaikai – 9–12 valandų per parą. Iki vienerių metų dieną miegoti kūdikis gali ir apie 2-3 kartus, o 1–2 metų vaikai – 1–2 kartus.

 Progresuojant smegenų brandai, kartu vyksta ir natūrali miego konsolidacija į monofazinį procesą (t. y. lieka tik naktinis miegas). Būtina pabrėžti, jog ne visiems vaikams šie pokyčiai vyksta vienodai sparčiai, tačiau yra gana akivaizdus proceso dėsningumas. Vaikų iki 2 metų amžiaus tarpe vyrauja reguliariai kiekvieną dieną miegantys arba kiek rečiau nei kasdien miegantys vaikai. Bėgant metams, palaipsniui šis santykis kinta, augant dieną visiškai nemiegančių arba tik retkarčiais užmiegančių vaikų skaičiui.

 Apie 20 procentų vaikų iki 5 metų amžiaus vis dar turi pamiegoti dienos metu, o nedidelė dalis iš jų miegoti dieną turi reguliariai. Visgi tarp 2 ir 8 metų amžiaus dauguma vaikų pereina prie 24 valandų miego ciklo, tai yra, pradeda miegoti 1 kartą per parą. Be to, vaikams augant palaipsniui trumpėja pietų miego trukmė (1-2 metų vaikai vidutiniškai dieną miega apie 2 val. 20 min., o 4-5 metų vaikai 1 val. 30 min.).

 Nepaisant šių dėsningumų, perėjimas į monofazinį miegą yra individualus procesas ir tik iš dalies gali būti sutalpintas į amžiaus rėmus. Todėl labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualų dienos miego poreikį bei užtikrinti bendrą miego valandų kiekį per parą.

 Kaip ir suaugusio žmogaus, taip ir vaiko miegas yra kontroliuojamas dviejų fiziologinių procesų: cirkadinio ritmo (išorinių sąlygų diktuojamo 24 valandų paros ritmo) ir miego homeostazės (vidinio, smegenyse kylančio poreikio miegoti). Kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga unikali savybė miegoti polifaziniu miegu (t. y. užmigti daug kartų per parą). Manoma, tai yra nulemta miego homeostazės: vaiko poreikis miegoti kaupiasi per būdravimo valandas kur kas greičiau, nei suaugusiojo.

 Miego homeostatinis spaudimas (paprastai tariant, poreikis miegoti) moksliniuose tyrimuose gali būti stebimas elektroencefalografijos metodu. Tokiu būdu tiriant vaikus pastebėta, kad vėlinant pietų miego laiką, vyresnių nei 5 metų vaikų miego homeostatinis spaudimas nebedidėja (t. y. poreikio miegoti pietų miegą nebėra).

 Visa Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pozicija >>