Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba nurodo, kad kai kuriems 3–5 metų vaikams dar gali reikėti pietų miego^1,2. Apie vyresnių vaikų pietų miegą neminima. JAV nacionalinis miego fondas nurodo, kad mažyliai virš metų turėtų miegoti 11–14 val. per parą, 3–5 m. vaikai – 10–13 val., 6–13 m. vaikai – 9–12 val. Taip pat nurodoma, kad apie penktuosius metus dauguma vaikų nebemiega pietų miego^3,4.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo rekomendacijose⁵ pažymi, kad 1-2 metų vaikai turėtų turėti 11-14 val. geros kokybės miego per parą, įskaičiuojant dienos miegus, su reguliariu užmigimo ir atsibudimo laiku. 3-4 metų vaikai turėtų turėti 10-13 valandų geros kokybės miego per parą, į kurį gali būti įskaičiuojamas ir dienos miegas, jeigu jis yra, su reguliariu užmigimo ir atsibudimo laiku. PSO savo rekomendacijose apie dienos miegą vaikams nemini vyresnių vaikų nei 5-eri metai.

Statton ir bendraautorių atliktoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje⁶ pažymima, kad 33 procentai trimečių atsisako pietų miego, tarp penkiamečių tokių yra jau 94 proc. Šie autoriai nurodo, kad 1–2 m. amžiaus vaikai dieną miega 2,3 val., 2–3 m. amžiaus – 1,9 val., 3–4 m. – 1,7 val., 4–5 m. – 1,5 val., o tarp tų, kurie vyresni nei penkerių metų ir miegojo dieną – miego trukmė vidutiniškai buvo 1,1 val. „Ikimokykliniame amžiuje (3-5 m.) vyksta ypač dinamiškas pietų miego atsisakymas su didelėmis variacijomis“, – teigia tyrimo autoriai bei pažymi, kad perėjimas prie vieno miego yra vienas iš esminių vaiko raidos etapų.

Moksliniame žurnale „Sleep medicine“ lyginami duomenys tarp šalių, kuriose įprasta nuo trejų metų vaikų nebeguldyti dieną, ir šalių, kuriose įprasta ir vyresnius vaikus guldyti pietų. Pastebėta, kad pietų miegantys vaikai vėliau eina miegoti nakčiai, o bendra paros miego suma yra trumpesnė⁷.

Kvinslando technologijų universiteto ir Jameso Cooko universiteto Kvinslande mokslininkai atrado ryšį tarp pietų miego ir nakties miego trukmės. Pastebėta, kad vyresni nei trejų metų vaikai pamiegoję pietų, vėliau užmiega nakčiai, jų nakties miegas yra trumpesnis bei prastesnės kokybės⁸.

Oksfordo mokslininkai Horvath ir Plunkett⁹ tyrinėjo vaikų iki 5 metų amžiaus pietų miegą. Jų tyrime pastebima, kad vaikai nustoja miegoti dieną, kai jų smegenų branda pasiekia tokį lygį, kai optimaliam funkcionavimui pakanka mažesnio neuronų įsitraukimo ir neuronai „susispecializuoja“. Mokslininkai prieina išvadą, kad miegojimas dieną susijęs su vaiko vystymosi etapais ir tampa mažiau svarbus didėjant smegenų brandai: dienos miego reikia vis mažiau, o galiausiai visai nebereikia, kai kognityviniams procesams ima pakakti mažesnio smegenų aktyvumo.

Žurnale „Nature and Science of Sleep“ publikuotame straipsnyje pažymima, kad „vaikams, kurių miegas pertraukiamas, pasireiškia elgesio ir kognityvinių funkcijų problemos¹⁰. Kitoje šiame žurnale publikuotoje studijoje¹¹ rašoma, kad vaikai, kurie miega dienos miego, „gerokai trumpiau miegojo naktimis, buvo jautresni ir turėjo žemesnius kognityvinės funkcijos balus nei kitų grupių vaikai”. Kitoje studijoje, ištyrus 168 vaikus (50–72 mėnesių amžiaus) pažymima, kad reikšmingai naktinis miegas sutrumpėja, kai vaikai pietų miego miega ilgiau nei vieną valandą¹².

Moksliniame žurnale „Public Library of Science One“ publikuotuotoje studijoje buvo tirti vaikai iki 36 mėn. (3 metų). Autoriai nustatė, kad pietų miegantiems vaikams melatonino atsiradimo laikas buvo 38 min vėliau nei pietų nemiegantiems vaikams, ėjimas miegoti buvo 59 minutės vėlesnis, o užmigimas truko 16 min. ilgiau nei pietų nemiegančių vaikų. Pabudimo laikas nesiskyrė. Studijos autoriai teigia, kad „vidutiniškai pietų miegantys vaikai miegojo 69 minutėmis trumpiau“¹³ nei pietų nemiegantys vaikai. Šio tyrimo išvados rodo, „kad miegas turi įtakos individualiam melatonino atsiradimo laikui ankstyvoje vaikystėje. Vėlesnis nakties miegas vaikams, kurie miega pietų, greičiausiai vyksta dėl ilgesnio buvimo šviesoje, o tai atitolina jų nakties miegą“.

JAV nacionalinis miego fondas nurodo požymius, iš kurių matyti, kad vaikams nebereikia dienos miego: jiems sunku užmigti dieną, dieną jie nerodo miego požymių ir aktyviai užsiima savo veikla, pamiegojus pietų miego jiems sunku užmigti nakčiai (nusivėlina jų nakties miegas ir jiems lieka bendrai mažiau miego). Taip pat vienas iš požymių – vaikai atsibunda anksti ryte¹⁴.

Žurnale „Journal of Developmental & Behavioral Pediatrics“ moksliniame straipsnyje buvo nagrinėjamos ikimokyklinio amžiaus vaikų kognityvinių funkcijų sąsajos su dienos miego pokyčiais. Nustatyta, kad dienos miegas neigiamai koreliuoja su ikimokyklinio amžiaus vaikų neurokognityvinėmis funkcijomis. Pasirodo, kad kognityvinės veiklos vystymuisi naktinis miegas yra kur kas svarbesnis. Pietų miego nutraukimas/atsisakymas gali būti natūralus smegenų brendimo vystymosi etapas. Taip pat pastebėta, jog rečiau pietų miegantys vaikai, neatrodo neišsimiegoję, ypač jei tai kompensuoja pailgėjusiu nakties miegu. Iš kitos pusės, vaikai, kurie naktį miega mažiau, neišsimiega ir tuomet jiems reikia pietų miego¹⁵.

Itin aukštą mokslinį citavimo indeksą turinčiame žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences ¹⁶, 2022 metų pabaigoje buvo paskelbtas straipsnis, kuriame rašoma, kad naujausi tyrimai atskleidžia, jog perėjimas iš dvifazio į vienfazį miego režimą (iš pogulio poreikio į gebėjimą išbūti visą dieną be pogulio) yra universalus procesas kiekvieno vaiko raidoje ir amžius kada tai įvyksta gali skirtis labai ženkliai. Pogulis yra itin svarbus pirmaisiais vaiko gyvenimo metais (kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje), nes padeda įsisavinti informaciją. Tačiau pagal natūralią vaiko raidą ateina laikas, kai jis pereina iš vienos fazės į kitą (iš dvifazės į vienfazę) ir šį procesą lydi kognityviniai, psichologiniai ir nervų sistemos pokyčiai. Būtent atminties tinklo, priklausančio nuo hipokampo subrendimas nulemia efektyvesnį atminties „saugyklos“ darbą, kuris sumažina homeostatinio miego slėgio kaupimąsi ties smegenų žieve ir tokiu būdu prisideda prie perėjimo į vienfazį miego režimą ir gebėjimą efektyviai priimti bei įsisavinti naują informaciją be pogulio.

Geresnis šios transformacijos suvokimas padėtų švietimo įstaigoms ir globėjams sekti šias transformacijas ir prie jų prisitaikyti, tokiu būdu stiprinant vaiko sveikatą ir kognityvines funkcijas¹⁵. Ši raida neapima konkrečių amžiaus rėmų ir turi būti vertinama kiekvienam vaikui individualiai. Tai taip pat turėtų paliesti ir teisinius reguliavimus, susijusius su ankstyvuoju ugdymu¹⁶.

Žurnalo „Sleep Health“ moksliniame straipsnyje¹⁴ buvo nagrinėjama pietų miego nauda 3–6 metų vaikams. Nustatyta, jog pietų miegas teigiamai veikia vaikų vystymąsi, tačiau pastebėta, jog esant palankioms pietų miego sąlygoms, ne visi vaikai užmigdavo. Nedidelėje vaikų grupėje toks elgesys gali būti susijęs su nervinės sistemos brendimu, kuris sumažina miego streso kaupimąsi. Atkreipiamas dėmesys, jog yra būtini tyrimai siekiant padėti nustatyti šį kritinį tašką, kuomet vaikams užtenka vien tik nepertraukiamo nakties miego¹⁷. Visa esmė glūdi tame, kad ne amžius apsprendžia vaiko poreikį poguliui dienos metu, o jo smegenų (hipokampo) vystymasis¹⁶. Kaip žinia, smegenų (hipokampo) vystymasis yra individualus kiekvieno žmogaus biologinis procesas. Mokslininkai pabrėžia, kad bet kokiu atveju vaikas gaus naudos iš pogulio ir jam turi būti suteiktas toks pasirinkimas, jei jis to nori, bet jo versti miegoti, kai jis to nenori nereiktų¹⁸.

Tyrimai¹² rodo, kad vaikai, kurie ikimokykliniame amžiuje yra priversti ilgai miegoti pietų miego (>60 min), vėliau gali turėti miego sutrikimų. Miego ekspertai teigia, kad kai kuriems vyresniems ikimokyklinukams nebereikia miegoti, o dėl pietų miego sutrinka naktinis miegas ir gali sukelti sveikatos problemų, jei tai tęsiasi ilgą laiką. Tyrimo autorės nuomone, nepakankamas mažų vaikų naktinis miegas žymiai padidina prastos sveikatos ir vystymosi riziką, o ypač elgesio problemų. Kai tyrėjų grupė dar kartą patikrino vaikus, kai jie pradėjo lankyti pradinę mokyklą, jie nustatė, kad tie, kurie ilgai miegojo, kiekvieną naktį vis tiek miegojo vidutiniškai 21 minute trumpiau, o tai reiškia, kad jie laikėsi ikimokyklinio ugdymo įstaigoje susiformavusio miego modelio. Tai rodo, kad jiems sukurta aplinka gali turėti didelį poveikį jų miego įpročiams ateityje.

Žurnale „Nature“ skelbiami rezultatai teigia, kad vaikai gali būti skirstomi į linkusius miegoti pietų miego ir nelinkusius. Nustatyta, kad 4–6 metų vaikų įprastinė miego trukmė buvo susijusi su hipokampo galvos polaukio tūriu (CA2-4/DG). Šis hipokampo polaukių tūris kinta priklausomai nuo miego būsenos; vaikų, kurie vis dar noriai eidavo pietų miego, CA1 kiekis organizme buvo didesnis, lyginant su vaikais, kurie nebemiegojo. Kartu šios išvados atitinka hipotezę, kad įprastai pietų miegantys vaikai gali turėti labiau nesubrendusius pažinimo tinklus, ką ir parodė hipokampo vientisumo tyrimo rezultatai^19.

Atlikto tyrimo metu, publikuoto moksliniame žurnale „Brain Science“, nustatyta, jog vaikai dažniausiai pereina iš dvifazio į vienfazį miego režimą apie 3–5 gyvenimo metus, ir šio perėjimo neigiama įtaka atminties pokyčiams yra neįrodyta. Pasirodo, kad nustojusių miegoti pietų miego vaikų ir vis dar pietų miego miegančių vaikų naujos informacijos įsisavinimo modelis yra skirtingas. Tačiau nustojusieji pietų miegoti vaikai vienodai gerai atliko atminties testą, neatsižvelgiant į tai, ar užduoties dieną jie miegojo, ar nemiegojo. Priešingai, pietų vis dar miegantiems vaikams prireikė pietų miego, kad po 4 valandų vis dar atmintyje išlaikytų naują informaciją. Tuo tarpu pietų miego nebemiegojusių vaikų, net ir nemiegojus po mokymosi, atminties testo rezultatai buvo ne prastesni už atsitiktinumą²⁰.

Sisteminėje 26 mokslinių tyrimų apžvalgoje⁸ apie vaikų iki 5 metų amžiaus pietų miegą, vystymąsi ir sveikatą, mokslininkas Thorpe ir bendraautoriai priėjo išvados, kad po to, kai vaikui sukanka dveji, miegas dieną sąlygoja vėlesnį užmigimą naktį, prabudimus naktį ir trumpesnę bendrą paros miego trukmę bei prastesnę miego kokybę. Išvadose mokslininkai pabrėžia, kad egzistuojantys įrodymai nepalankūs praktikai migdyti vaiką dieną po to, kai jo miegas natūraliai konsoliduojasi į naktį.

Spruyt ir kitų bendraautorių tyrime²¹, nagrinėjusiame ryšį tarp miego/būdravimo, temperamento ir bendro vystymosi išnešiotų kūdikių pirmaisiais gyvenimo metais, prieita prie išvados, kad jau po dvylikto mėnesio trumpesnė miego trukmė dieną sąlygoja geresnį emocijų reguliavimą ir bendrus elgesio raidos pasiekimus.

Tyrime „A Study of the Association between Sleep Habits and Problematic Behaviors in Preschool Children“²² mokslininkai nagrinėjo ryšį tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų miego įpročių ir probleminio elgesio. Jie priėjo prie išvados, kad ilgesnė dienos miego trukmė nulėmė aukštesnius balus vertinant ikimokyklinio amžiaus vaikus neįsitraukimo, nerimo/depresijos ir mąstymo problemų poskalėse CBCL.

Mokslininkė J. Lam ir bendraautoriai nustatė²³, kad ilgesnis konsoliduotas miegas naktį ikimokyklinio amžiaus vaikams teigiamai veikia jų dėmesio koncentravmo funkciją. Po 1 savaitės pradinio vertinimo 28-ni 3–4 metų vaikai buvo atsitiktinai priskirti arba į „miegojimą pietų kaip įprasta“ grupę (n = 15) arba į 5 dienų miego apribojimo laikotarpį (be pietų meigo) (n = 13). Miegas buvo vertinamas naudojant miego žurnalus ir aktigrafiją; vaikai buvo įvertinti tyrimo pradžioje ir savaitės pabaigoje. Pradiniame etape nebuvo pastebėta jokių miego ar pažinimo funkcijų skirtumų grupėse. Nemiegojusių vaikų grupėje 5 dienų pietų miego apribojimas nulėmė pailgėjusį nakties miegą. Nustatyta, kad nemiegojusių grupės vaikų dėmesio koncentravimas reikšmingai pagerėjo, palyginti su pradinėmis reikšmėmis, o vaikų, kurie įprastai miegojo pietų, grupėje tokių pokyčių nepastebėta. Šioje studijoje apibendrinama, kad tie kurie nemiegojo pietų nerodė jokių nuovargio požymių, nes kompensavo tai pailgėjusiu nakties miegu. Be to, jei bendras miego kiekis išlieka gana pastovus, tai gali palengvinti tam tikrų pažinimo funkcijų vystymuisi.

Kitas mokslininkės J. Lam tyrimas²⁴ taip pat atskleidė reikšmingus rezultatus. Jo metu 59-iems įprastai besivystantiems vaikams nuo 3 iki 5 metų buvo vertinami dienos miegas, naktinis miegas ir pažinimo funkcijos, kas apėmė visą darbo dieną dirbančių vaikų ugdymo įstaigų dieną. Dalyviai 7 dienas nešiojo aktigrafinį laikrodį²⁵, kad matuotų miego ir pietų snaudimo modelius, ir atliko neuropsichologinius testus, didžiausią dėmesį skirdami, dėmesio sutelkimui, atsakui į stimulus ir žodyną. Dalyvių tėvai tyrimo metu pildė elgesio įvertinimus ir miego žurnalus. Miego / budrumo ciklai buvo įvertinti naudojant Sadeh algoritmą. Išvadose teigiama, kad vaikai, kurie daugiau pietų miegojo darbo dienomis, taip pat dažniau pietų miegojo ir savaitgaliais. Savaitinis pietų miegas ir naktinis miegas turėjo atvirkščią koreliaciją, tai reiškia, kad tie, kurie daugiau miega dienos metu, naktį miegojo mažiau, nors bendras savaitės miegas išliko santykinai pastovus. Pietų miegas darbo dienomis reikšmingai (neigiamai) koreliavo su žodynu ir klausos dėmesio suteklimo trukme, o nakties miegas savaitės dienomis teigiamai koreliavo su žodynu. Naktinis miegas taip pat turėjo reikšmingą neigiamą koreliaciją su našumu, todėl tie, kurie naktį miegojo mažiau, padarė daugiau klaidų atlikdami kompiuterizuotą „go/no-go“ testą. Prieita prie išvados, kad dienos miegas iš tikrųjų neigiamai veikia ikimokyklinio amžiaus vaikų neurokognityvines funkcijas. Atrodo, kad naktinis miegas yra svarbesnis kognityvinės veiklos vystymuisi, o pietų miego nutraukimas gali būti natūralus smegenų brendimo vystymosi etapas.

Werchan ir Gomez savo tyrime²⁶ priėjo prie išvados, kad dieną nemiegantys 2,5 m vaikai geriau pasirodo užduotyse, kuriose reikia apibūdinti žodžius, nes tie vaikai, kurie nenusnaudė pietų miego, galėjo kur kas geriau susisteminti pirmoje dienos pusėje pateiktą mokymąsi.

Mokslininkas Lassonde ir kiti²⁷ 2016 metais nagrinėjo nemiegojimo dieną poveikį vėlesnės nakties miegui. Tyrėjai pastebėjo, kad po to, kai nemiegojo dieną, tirti 2 m. amžiaus vaikai naktį užmigo greičiau ir miegojo ilgiau, be to, užfiksuota daugiau trumpųjų bangų aktyvumo (SWA) ir energijos (SWE), palyginti su naktimi, sekusia po miegojimo dieną.

Machiko Nakagawa ir bendraautorių tyrime²⁸, publikuotame žurnale „Scientific reports“, vaikų miego aspektai buvo nagrinėjami actigrafijos įrašais. Šie mokslininkai nustatė reikšmingą neigiamą ryšį tarp miego dieną trukmės ir miego naktį, darydami išvadą, kad ilgas miegas dieną sąlygoja ilgą neužmigimą naktį ir trumpą nakties miego trukmę.

Horvath ir Plunkett2⁹ tyrinėjo vaikų iki 5 metų amžiaus pietų miegą. Jų tyrime pastebima, kad vaikai nustoja miegoti dieną, kai jų smegenų branda pasiekia tokį lygį, kai optimaliam funkcionavimui pakanka mažesnio neuronų įsitraukimo ir neuronai „susispecializuoja“. Mokslininkai prieina išvadą, kad miegojimas dieną susijęs su vaiko vystymosi etapais ir tampa mažiau svarbus didėjant smegenų brandai: dienos miego reikia vis mažiau, o galiausiai visai nebereikia, kai ima pakakti mažesnio smegenų aktyvumo kognityviniams procesams.

Mokslininkė Laura Kurdziel kartu su bendraautoriais savo tyrimuose³⁰ priėjo prie išvados, kad 3–5 m. amžiaus vaikams miegas dieną naudingas tik tiems, kurie miega dieną nuolat ir įprastai, o vaikų, kurie dieną nemiega reguliariai, atmintis yra stabilesnė ir patvaresnė. Mokslininkų manymu, tai rodo, jog perėjimas nuo miegojimo dieną prie nemiegojimo sutampa su gebėjimu išsaugoti naują informaciją ilgesnį laiko tarpą budrumo metu. Taip gali būti todėl, kad mažiau subrendusioms smegenims (vaikų, kuriems reguliariai reikia pamiegoti dieną) reikia dažnesnės konsolidacijos dėl mažesnio smegenų hipokampo tūrio ir/arba dėl mažiau efektyvios konsolidacijos būdravimo laikotarpiu.

Sandoval ir kiti³¹ tyrė, ar su miegu susijusi atminties konsolidacija ir gebėjimas sisteminti (generalizacija) skirtingai pasireiškia dieną miegantiems ir dieną nemiegantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. Abiejų grupių vaikų parodyti rezultatai buvo tolygūs. Tyrimas parodė, kad žodžių reikšmių įsiminimui ir apibendrinimui svarbu ne miegojimas ar nemiegojimas dieną, bet bendra miego trukmė. Mokslininkai taip pat pastebi, kad jei vaikai reguliariai miega nepakankamai naktį, miegojimas dieną gali dar labiau sutrumpinti jų miego naktį trukmę ir pakenkti nakties miego kokybei, o tai gali būti žalinga vaikų kognityvinėms funkcijoms.

2017 metais medicinos ir fiziologijos Nobelio premija suteikta cirkadinių ritmų tyrinėtojams Jeffrey C. Hall, Michael Rosbash ir Michael W. Young, išskyrusius genus, kurie reguliuoja žmogaus kūno ląstelių paros ritmą, taip vadinamą “biologinį laikrodį”³². Tai yra genetinis-biologinis užmigimo laikotarpis, kurio metu smegenyse prasideda kiekvienai miego fazei reikalingų medžiagų gamyba. Melatonino gamyba prasideda apie 20 val., piką pasiekia apie 24 val. nakties ir pradeda mažėti apie 4 val. ryto ³³. Todėl pats fiziologiškiausias užmigimo laikas, atitinkantis vaiko besiformuojančius bioritmus, yra reguliarus jo migdymas ne vėliau kaip 20–21 val. Augimo hormonas atsakingas ne tik už augimą, bet taip pat yra svarbus žmogaus minkštųjų audinių, kaulinės sistemos metabolizme. Maksimalus jo išsiskyrimas vyksta apie vidurnaktį lėto miego fazėje. Ši miego fazė būna po kelių miego valandų, t.y. užmigti reikia ne vėliau, kaip 21–22 val. vakaro. Užmigus vėliau, kas būdinga vaikams, kuriems jau nebereikia dienos miego, tačiau jie priverstinai migdomi dieną, sutrinka svarbūs fiziologiniai procesai.

Tą patvirtina ir Todjman ir bendraautoriai nagrinėdami melatonino funkcijas, kurie teigia, kad 3-jų metų vaikams yra stebimas užmigimo atsibudimo ritmas, kuris susijęs su reguliariu melatonino sekrecijos ritmu. 4–7 metų vaikams melatonino koncentracija yra aukščiausia naktį, paskui ji palaipsniui mažėja³⁴.

2017 metais Australijos vaikų švietimo ir priežiūros kokybės tarnyba³⁵ iniciavo pakeisti teisės aktus, kuriais buvo nustatyti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigų miego, poilsio ir atsipalaidavimo standartai. Iki tol dauguma vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigų vaikams suteikdavo miegą ir poilsį įprastu nustatytu metu vidury dienos, kai vaikai turi gulėti, nepaisant to, ar jie pavargę ar gali miegoti, ar ne. Buvo nustatyta³⁶, jog taikant tokią praktiką neatsižvelgiama į individualius vaikų raidos poreikius ir teisę rinktis. Išsiaiškinta, kad tikėjimasis, kad visi vaikai snūstels vidury dienos, būtent atitinka lūkesčius, kad auklėtojai turės „laisvo“ laiko valymui, apskaitos tvarkymui, ugdymo planavimui, taip pat poilsio pertraukoms. Tačiau nustatyta realybė yra visai kitokia. Visada yra vaikų, kurie negali užmigti arba dėl to, kad miego periodas netinkamas jų kūno biologiniams laikrodžiams, arba dėl to, kad jie tiesiog išaugo iš miego. Ne visi vaikai pavargsta vienu metu. Kai kuriose įstaigose nustatyta, kad įtampa yra didelė, nes nemiegantys vaikai trukdo tiems, kuriems reikia miego. Vaikai patirdavo stresą ir nerimą, taip pat ir pedagogai. Pedagogų pareigoms kaupiantis, didėjo netinkamos tokio elgesio valdymo atvejų. Tėvai taip pat susidurdavo su iššūkiais. Miego režimas yra svarbus veiksnys renkantis vaikų priežiūrą ir ankstyvą ugdymą, nes tėvai siekia išlaikyti savo vaiko miego įpročius ir patenkinti savo miego poreikius, o tai daro įtaką šeimos funkcionavimui ir darbui. Savo ruožtu pedagogai turi pareigą dirbti su tėvais, tačiau kartais jaučia spaudimą vykdyti tėvų prašymus, nepaisant jų profesinės pareigos ginti vaiką. Visame tame gali pasimesti ir vaiko teisės. Šiuo metu Australijoje yra įsigaliojusi Miego ir poilsio reikalavimų politika, pagal kurią atsižvelgiama į visų vaikų individualius miego ir poilsio reikalavimus. Nacionaliniai švietimo ir priežiūros paslaugų reglamentas(2011 m. SI 653)³⁷ teigia, kad patvirtintas švietimo ir globos paslaugų teikėjas, taip pat paskirtas švietimo ir globos paslaugų vadovas bei šeimos dienos ugdymo įstaigos auklėtojas turi imtis pagrįstų veiksmų, kad patenkintų ugdomų ir globojamų vaikų miego ir poilsio poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, raidos etapus ir individualius kiekvieno vaiko poreikius. Bauda už šio reikalavimo nevykdymą yra 1000$.

Literatūros šaltiniai

1. https://www.nhs.uk/conditions/baby/caring-for-a-newborn/helping-your-baby-to-sleep/
2. https://www.gosh.nhs.uk/conditions-and-treatments/procedures-and-treatments/sleep-hygiene-children/
3. https://www.sleepfoundation.org/children-and-sleep/how-much-sleep-do-kids-need
4. Hirshkowitz M, Whiton K, Albert SM, Alessi C, Bruni O, DonCarlos L, Hazen N, Herman J, Katz ES, Kheirandish-Gozal L, Neubauer DN, O'Donnell AE, Ohayon M, Peever J, Rawding R, Sachdeva RC, Setters B, Vitiello MV, Ware JC, Adams Hillard PJ. National Sleep Foundation's sleep time duration recommendations: methodology and results summary. Sleep Health. 2015. 1(1):40-43. doi: 10.1016/j.sleh.2014.12.010.
5. World Health Organization. (‎2019)‎. Guidelines on physical activity, sedentary behaviour and sleep for children under 5 years of age. World Health Organization. https://apps.who.int/iris/handle/10665/311664. License: CC BY-NC-SA 3.0 IGO
6. Staton S, Rankin PS, Harding M, Smith SS, Westwood E, LeBourgeois MK, Thorpe KJ. Many naps, one nap, none: A systematic review and meta-analysis of napping patterns in children 0-12 years. Sleep Med Rev. 2020. 50:101247. doi: 10.1016/j.smrv.2019.101247.
7. Jodi A.Mindell, AviSadeh, Benjamin Wiegand, Ti Hwei How, Daniel Y.T. Goh. Cross-cultural differences in infant and toddler sleep. Sleep Medicine. 2010.Vol. 11, I. 3: 274-280 (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20138578/)
8. Thorpe K, Staton S, Sawyer E, Pattinson C, Haden C, Smith S. Napping, development and health from 0 to 5 years: a systematic review. Arch Dis Child. 2015. 100(7):615-22. doi: 10.1136/archdischild-2014-307241.
9. Horváth, K., Plunkett, K. Spotlight on daytime napping during early childhood. Nature and Science of Sleep. 2018. Vol. 10: 97–104. https://doi.org/10.2147/nss.s126252
10. Medic G., Wille M., Hemels ME. Short- and long-term health consequences of sleep disruption. Nat Sci Sleep. 2017. 9:151-161. doi: 10.2147/NSS.S134864. PMID: 28579842
11. Smith SS., Edmed SL., Staton SL., Pattinson CL., Thorpe KJ. Correlates of naptime behaviors in preschool aged children. Nat Sci Sleep. 2019. 11:27-34. doi: 10.2147/NSS.S193115.
12. Staton SL., Smith SS., Pattinson CL, Thorpe KJ. Mandatory Naptimes in Child Care and Children's Nighttime Sleep. J Dev Behav Pediatr. 2015. 36(4):235-42. doi: 10.1097/DBP.0000000000000157.
13. Akacem LD., Simpkin CT., Carskadon MA., Wright KP Jr, Jenni OG., Achermann P., LeBourgeois MK. The Timing of the Circadian Clock and Sleep Differ between Napping and Non-Napping Toddlers. PLoS One. 2015. 10(4): e0125181. doi: 10.1371/journal.pone.0125181.
14. https://www.sleepfoundation.org/children-and-sleep/when-do-kids-stop-napping#references-79314
15. Lam JC., Mahone EM., Mason T., Scharf SM. The effects of napping on cognitive function in preschoolers. J Dev Behav Pediatr. 2011. 32(2): 90-7. doi: 10.1097/DBP.0b013e318207ecc7.
16. Spencer Rebecca M. C., Riggins Tracy. Contributions of memory and brain development to the bioregulation of naps and nap transitions in early childhood. Proceedings of the National Academy of Sciences. 2022. 119 (44). doi: 10.1073/pnas.2123415119
17. Rebecca M.C. Spencer, Carolina Campanella, Desiree M. de Jong, Phillip Desrochers, Helen Root, Amanda Cremone, Laura B.F. Kurdziel, Sleep and behavior of preschool children under typical and nap-promoted conditions, Sleep Health, Volume 2, Issue 1, 2016, Pages 35-41, https://doi.org/10.1016/j.sleh.2015.12.009.
18. https://www.usnews.com/news/health-news/articles/2022-10-25/toddlers-nap-a-lot-and-then-they-dont-new-research-uncovers-why
19. Riggins, T., Spencer, R.M.C. Habitual sleep is associated with both source memory and hippocampal subfield volume during early childhood. Sci Rep 10, 15304 (2020). https://doi.org/10.1038/s41598-020-72231-z
20. Esterline K., Gómez RL. The Role of Sleep in Retention of New Words in Habitually and Non-Habitually Napping Children. Brain Sci. 2021. 11(10):1320. doi: 10.3390/brainsci11101320.
21. Spruyt, K., Aitken, R. J., So, K. K. F., Charlton, M. P., Adamson, T., Horne, R. S. Relationship between sleep/wake patterns, temperament and overall development in term infants over the first year of life. Early Human Development. 2008. 84(5): 289–296. https://doi.org/10.1016/j.earlhumdev.2007.07.002
22. Yokomaku A., Misao K., Omoto F., Yamagishi R., Tanaka K., Takada K., Kohyama J. A Study of the Association between Sleep Habits and Problematic Behaviors in Preschool Children. Chronobiology International. 2008. 25(4): 549–564. https://doi.org/10.1080/07420520802261705.
23. Lam, J., Koriakin, T., Scharf, S. M., Mason, T. B., & Mahone, E. M. Does Increased Consolidated Nighttime Sleep Facilitate Attentional Control? A Pilot Study of Nap Restriction in Preschoolers. Journal of Attention Disorders. 2019. 23(4): 333–340. https://doi.org/10.1177/1087054715569281
24. Lam JC., Mahone EM., Mason T., Scharf SM. The effects of napping on cognitive function in preschoolers. J Dev Behav Pediatr. 2011.32(2): 90-7. doi: 10.1097/DBP.0b013e318207ecc7.
25. https://stanfordhealthcare.org/medical-tests/s/sleep-disorder-tests/procedures/actigraphy.html
26. Werchan D. M., Gómez R. L. Wakefulness (Not Sleep) Promotes Generalization of Word Learning in 2.5-Year-Old Children. Child Development. 2014. 85(2): 429–436. https://doi.org/10.1111/cdev.12149.
27. Lassonde J. M., Rusterholz T., Kurth S., Schumacher A. M., Achermann P., LeBourgeois M. K. Sleep physiology in toddlers: Effects of missing a nap on subsequent night sleep. Neurobiology of Sleep and Circadian Rhythms. 2016. 1(1): 19–26. https://doi.org/10.1016/j.nbscr.2016.08.001.
28. Nakagawa M., Ohta H., Nagaoki Y., Shimabukuro R., Asaka Y., Takahashi N., Nakazawa T., Kaneshi Y., Morioka K., Oishi Y., Azami Y., Ikeuchi M., Takahashi M., Hirata M., Ozawa M., Cho K., Kusakawa I., Yoda H. Daytime nap controls toddlers’ nighttime sleep. Scientific Reports. 2016. 6(1). https://doi.org/10.1038/srep27246
29. Horváth K., Plunkett K. Spotlight on daytime napping during early childhood. Nature and Science of Sleep. 2018. Vol. 10: 97–104. https://doi.org/10.2147/nss.s126252.
30. Kurdziel L. B. F., Duclos K., Spencer R. M. C. Sleep spindles in midday naps enhance learning in preschool children. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 2013. 110(43): 17267–17272. https://doi.org/10.1073/pnas.1306418110.
31. Sandoval M., Leclerc J. A., Gómez R. L. Words to Sleep On: Naps Facilitate Verb Generalization in Habitually and Nonhabitually Napping Preschoolers. Child Development. 2018. 88(5): 1615–1628. https://doi.org/10.1111/cdev.12723.
32. The Nobel Prize in Physiology or Medicine 2017, Jeffrey C. Hall, Michael Rosbash, Michael W. Young: https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2017/press-release/
33. National Institute of General Medical Sciences: https://nigms.nih.gov/education/fact-sheets/Pages/circadian-rhythms.aspx?fbclid=IwAR0vPmSCof-NHr6GlcTdrDsWBX9c9mlPY28lZh3BEIL3DxMM_7z0_jvDZDA
34. Tordjman S, Chokron S, Delorme R, Charrier A, Bellissant E, Jaafari N, Fougerou C. Melatonin: Pharmacology, Functions and Therapeutic Benefits. Curr Neuropharmacol. 2017. 15(3): 434-443. doi: 10.2174/1570159X14666161228122115.
35. https://www.acecqa.gov.au/resources/supporting-materials/infosheet/safe-sleep-and-rest-practices
36. https://theconversation.com/sleep-and-the-restless-preschooler-why-policies-need-to-change-84994
37. Education and Care Services National Regulations (2011 SI 653), https://legislation.nsw.gov.au/view/html/inforce/current/sl-2011-0653#sec.81